Upis, kolinik om kompliks kohidasan id Papar vookon atag id siibo RMK-10: Rosnah

 

PAPAR: Pisosoomo o koumatan kohidasan id Papar do koingkavas songian o upis, kolinik om iso kompliks kohidasan do paatagon montok pavaahon id siibo Palan Malaysia Koopod (RMK-10).

Minoboos i Kumoduvo Montili Kohidasan Malaysia, i Datuk Rosnah Abdul Rashid Shirlin do gisom baino diti, koumatan kohidasan id Papar nopo nga id gontob di koponontob nga au oohim do kivaa kopokionuan pomo’uangan id uvang di minkavas do mogigizon dino.

“Atag montok monoodo duvo upis kohidasan uvang, iho nopo nga id Kinarut om id Kimanis, totopot dino pinosuang id siibo Palan Malaysia Kosizam (RMK-9) om novit id Palan Malaysia Koopod.

“Hohobi po vagu id Kimanis i maso monimpuun projik SGOT (Sabah Oil and Gas Terminal), dadi pisosoomo doiho do koinsavat o mogigizon dino do 10,000 tuhun,” ka disido kuminaa doid monunuat abal di kahapas tuminombuhui id Upis Kohidasan Uvang Papar om kolinik Kohidasan Tina om Tanak (KKIA) Papar, somok doiti, di koniab.

Minokianu nogi zosido do Upis Kohidasan Uvang Papar do monoihi piipio kinoizonon id uvang Papar di kivaa mogigizon di nokoinsavat miaga id Kinarut om Pengalat.

Ontok kinotombuhuzan diho, pinopobuzu kopointahangan i upisol kohidasan diho, i Dr Lim Jac fang kokomoi abaabazan ngaavi do upis nokomoi.

Rosnah, i ponogi Puu Parlimen Papar, minoboos do iso Kompliks Kohidasan uvang Papar do pinaatag id siibo RMK-10 montok dodizon hongko ponguhudan kohidasan montok koponoinaan do kolinik ngaavi om upis ngaavi kohidasan di pososoihi.

“Papar nopo nga uvang di tumunda, ko’uangon do mogigizon di naantakan nokohobi do tohu piatus sontoun. Nga poguhui diho, umbanganon po haid dotokou do kalajaon tu au tokou mimang do kompliks diti adadi ‘gaja topuak’ sokio nung pavasaon diho do kopolintaan,” ka vagu dosido.

Tumanud statistic 2005, Papar i id kinoizonon 50 kilometer mantad Kota Kinabalu, kivaa do kuang hobi 110,778 tuhun mogigizon.

Ontok ponogi diho ka dosido, Papar nopo nga sabaagi vookon uvang di minggisom popoingkavas ningkokoton om nakahantoi ningkokoto Unit Kohidasan Uvang (AHU) id nomboo do babaino diti kivaa no 10 uvang di nointutunan miampai ningkokoton nokomoi di pogun Sabah.

Ningkokoton toi status diho nopo nga popouhan do koumatan kohidasan do doiho do monongkionit tuutulus miampai hongkod upis id Kuala Lumpur om okon ko maza nazatan pogun do hobi poguhu, ka di Rosnah.

Uvang ngaavi di kivaa ningkokoton AHU nopo nga Kota Kinabalu, Tawau, Sandakan, Lahad Datu, Beaufort, Keningau, Kudat, Tuaran, Beluran om i kavavagu nopo nga id Penampang.

Naamot diho, kokogmpit kokomoi kobuuon kolinik 1Malaysia id Sabah, minoboos i Rosnah do kaapat-apt do kolinik diho id Sulaman Sentral (Kota Kinabalu), Bandar Sri Indah (Tawau), Bandar Leila (Sandakan) om id Bundusan Square (Penampang) nopo nga noukab no di ontok vuhan Koiso nakatahib, minamot miampai pinongukaban id pototongkop Malaysia.

“Pinoiho zou do kivaa 70 gisom 90 susumakit id potitikid kolinik do tikid tadau om pisosoomo iti do koinsavat,” ka vagu dosido.

Ka dosido, tu kozuzuvo geografi do Sabah di tagazo, pisosoomo o ginumu do Kolinik 1Malaysia id pogun Sabah diti do o’uangan do tiinu, montok monguhan ahal kohidasan id tinimungan kikoonuan tosiibo.

Minooi nogi tombuhui i Rosnah id Kolinik Kohidasan Kinarut di kahapas iho.

 
By : Bernama
 
New Sabah Times